prašviesti

prašviẽsti, prašviẽčia (pràšviečia), pràšvietė 1. intr. pradėti švisti, praaũšti: Kaip tik aušra kiek prašviečia, tuoj paukšteliai laukan kviečia LTR(Brž). | refl.: Prasìšvietė kiek, kelias i eina darban Klt. Prasìšviečia – eini, uogauni Mrc. Jau ava drūtai prasišviẽtę Lp. Švietės švietės ir prasìšvietė [po saulės užtemimo] Dglš. 2. intr. NdŽ praeiti šviesai pro šalį. 3. intr. NdŽ šviesai kiaurai pereiti per ką: Tankus labai buvęs [miškas], neprašviẽsdavus ir saulė BM67(Žb). 4. tr. apimti ką šviesa, apšviesti, nušviesti: Prašviẽsk akis su žiburiu J. Durnius užsilipo ant pečiaus ir norėjo pasižiūrėt savo žiedo. Kaip atidengė pirštą, teip ir prašvietė visą grinčią LB188(Grl). Prašviẽsti tamsybę NdŽ. Aušra prašvietė dangų saulėtekyje Vaižg. | Kaip dienos saulė prašviečia visus žemės kampus, taip tyra dorovė stiprina žmogų rš. | refl. tr., intr. Rtr, NdŽ. | prk.: Negalima nesigėrėti pastangomis ir noru kaip nors prasišviesti kelią rš. ║ padaryti šviesų, šviesesnį: Tu, boba, prašviet' (pramazgok) langus Prng. 5. intr. pragiedrėti: Čia pràšviečia, čia vėl užtemsta – debesiai Pv. | refl. Sut, L, Rtr, KŽ: Dangus greit prasišviẽs DŽ¹. Jau prasìšvietė, greit ir saulė pasirodys NdŽ. Ot ūkana, tik nuo dvylikos adynų prasišviẽčia Dglš. Mažgi prasišviẽs, apniūkę i apniūkę Klt. Mažum jau prasišviẽs, jau nebelija Drsk. Suvarė visus darbus in krūvą [lietus] – kai prasišviẽs, nežinia už ko stvertis Dkš. ║ refl. nusigiedrijus pradėti šviesti (apie saulę): Saulė kiek prasišviẽs, i pradžius Klt. Kad po nedėliai prasišviestų saulelė, akeles mum pradžiovintų Pst. Prasìšvietė saulė pro debesis J. | Tai kaip aš išvystu savo motulę, tai man prasišviečia jasni saulelė, tai man sužibina gražus dievaitulis LTR(Rod). 6. tr. peršviesti rentgeno spinduliais: Eik in šitą [daktarą], kur prašviẽčia Aps. 7. intr. kiaurai praleisti šviesą, būti permatomam: Rainelė darosi prašviečiama P.Aviž. | refl. Ser: Rainelės pigmentas prasišviečia P.Aviž. | Mūsų tai miškai prasišviečia (labai reti) Šd. 8. intr. būti pro ką matomam kam šviesiam, ryškiam: Tik kakta ir viršugalvis šiek tiek prašviečia A.Vien. Jūra per pušis prašviẽčia KŽ. | refl. KŽ: Pro stogą ir pušis jau prasišvietė mėlynas dangus rš. Tyliai, ramiai geso saulėlydis, prasišviesdamas pro epušoto viršūnes rš. Karalaitė apsivilkusi baltu plonu drabužiu, pro kurį prasišviečia švelnus jos kūnas rš. Jo veidas buvo toks švelnus, kad, atrodė, kraujas prasišviečia pro baltą odą rš. 9. refl. praregėti: Kai šiek tiek pagulėjo ir aprimo, viena akis prasišvietė, o kita taip ir liko aptemusi rš. 10. tr. M, KŽ pramokyti, pralavinti: Sako, prašviẽsk tuos pusgalvius Plv. Prašviẽsti savo kampelį NdŽ. Tėvai jo, kaipo bajorai norėdamys lig laiku prašviesti sūnų savo, dar jaunitelį nuvežė Kretingon, kame tuokart buvo gan gera mokslinyčia M.Valanč. Geroms, prašviestoms mergoms negal gauti vietos, o tu kvailė, piemenė, kur dingsi? Žem. Maždaug prašviestam lietuviui atsakymas nėra reikalingas A1884,330. Prašviestas vaikas drąsesnis TŽV621(Ps). | refl. NdŽ, KŽ: Seniau kitaip buvo, daba prasìšvietėm mes Btg. Prasìšvietė biškį, pamatė svieto Rdn. Žemaičių jaunūmenė, norėdama prasišviesti, šarpavo į Raseinius M.Valanč. Tėvelis buvo prasišviẽtęs, dideliai gabus Všv. 11. refl. prk. atkusti, atsigauti: Nebereikia bulbų skust, tai ir prasìšvietė žmogus Pnd. Ale kad pariebėta jo, prasìšviesta Ds. 12. tr. prk. pralinksminti, pradžiuginti, pragiedrinti: Sūnelis kada nors prašvies nors senatvę LzP. Nėr prašviestõs adynėlės – gailios ašarėlės (d.) Klvr. Bet kaip maža buvo prašviestų valandėlių: vis tos ašaros, ašaros ir sunkūs atodūsiai… rš. Tai savo užmiršdavau didįjį vargelį, aš į savo mažutę prašviesdavau savo šviesias akeles LTsII530. 13. intr. bažn. suteikti tikėjimo šviesos: Dievas nes, kursai tarė, idant šviesė šviestų iš tamsybės, pats yra, kursai (viršuje pra)švietė širdyse mūsų Ch¹2PvK4,6. 14. intr. šviečiant, spindint praeiti: Jonas su nauju paltu praėjo, pràšvietė Mrj. 15. tr. Rtr truputį papuošti. 16. (ž.) tr. Rtr prašveisti, pravalyti. | refl. NdŽ: A mis[liji], ka benora: bereik tik subinie prašviẽsties Ms. 17. (ž.) intr. NdŽ greit pralėkti. 18. (ž.) tr. pragerti, pralakti: Ką ans gaus algą, teip pusę i prašviẽs Trk.

◊ akìs prašviẽsti

1. NdŽ, KŽ padėti ar priversti suprasti, duoti supratimą: Jo teorija negalės prašviesti kaip reikiant mūsų akių apie tokius tamsius dalykus J.Jabl.

2. pralavinti, pramokyti, praprusinti: Argi mes galim tuos mūsų geradėjus užmiršti, kurie mums akis prašvietė prš. Bile akys prašviestos Lp. Tėvas savo Baltrukui norėjo akis prašviesti, geresnio amato pramokyti rš.

ãkys prasìšvietė

1. prasigyveno, prakuto: Jau prasigyvenom, jau ãkys prasìšvietė Dkš.

2. pasidarė linksmiau, smagiau: Saulė užejo – mano ãkys kiek prasìšvietė Ml. Kai parodžiau baronkų virtinę, tuoj ãkys prasìšvietė Ds.

akysè prasìšvietė pasidarė ramiau, giedriau: Tarpais [mergina] aprimsta, net akyse, rodos, prasišviečia, bet ir vėl iš naujo viską ima kėtoti ir tyliai tūžta V.Bub.

\ šviesti; apšviesti; atšviesti; įšviesti; iššviesti; nušviesti; pašviesti; peršviesti; prašviesti; prišviesti; razsišviesti; sušviesti; užšviesti